| |
Kalbų įvairovė -
Lithuanian - lietuvių kalba (Lt)
Europos Sąjungos sukūrimas grindžiamas
kultūrų, papročių ir įsitikinimų įvairovės principu. Nelieka
nuošalyje ir
kalbos.
Žemyne, kuriame kalbama tiek daug kalbų, tai
nestebina. Vien tik ES valstybių narių kalbos priklauso trims
kalbų šeimoms: indoeuropiečių,
finougrų
ir semitų,
o kituose žemynuose jų dar daugiau.
Šiandien kalbų įvairovė dar labiau krinta į akis, nes dabar
progų pabendrauti su užsieniečiais yra daug daugiau nei kada
nors anksčiau. Vis dažnesnės situacijos, kai tenka kalbėti ne
savo gimtąja kalba, pavyzdžiui, dalyvaujant studentų mainų
programose, dėl migracijos, tvarkant verslo reikalus vis labiau
integruotoje Europos rinkoje, išvykus į turistines keliones ar
tiesiog dėl globalizacijos.
2000
m. priimtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22
straipsnyje įtvirtintas kalbų įvairovės užtikrinimo principas, o
21 straipsniu draudžiama diskriminacija dėl kalbos. Svarbiausios
Europos Sąjungos vertybės yra pagarba asmeniui, atvirumas kitoms
kultūroms ir tolerancija, taip pat kalbų įvairovės principo
laikymasis.
Šis
principas taikomas ne tik 23 oficialiosioms ES kalboms, bet ir
daugelio regioninių ir mažumų kalbų, kuriomis kalba tik dalis
visuomenės, atžvilgiu.
Todėl Europos Sąjunga nėra tautų katilas, kuriame nyksta
skirtumai – tai valstybių sąjunga, kurioje vertinama įvairovė.
Europos Sąjungoje, kuriai priklauso 27 valstybės narės, yra 23
oficialiosios kalbos |
|
Europos Sąjungoje, kuriai priklauso 27 valstybės narės, yra 23
oficialiosios kalbos:
Click on the
language
to reach the page in this particular European language |
|
| |
Kas yra
vertimas raštu ?
Kalbant apie vertimą dažnai painiojamos vertimo raštu ir žodžiu
sąvokos. Vienu atveju kalbama apie tekstų (pvz.: romanų,
naudojimosi instrukcijų, laiškų, subtitrų, interneto svetainių)
vertimą, o kitu atveju – apie kalbėtojo žodžių perteikimą kita
kalba.
Dauguma vertimų raštu būna pragmatinio pobūdžio (vadovų,
oficialių ataskaitų, finansinių ataskaitų ir t. t. vertimai), o
kiti – literatūros (eilėraščių, romanų, esė ir t. t.) vertimai.
Norint išversti tekstus elektronikos, finansų, medicinos,
chemijos, botanikos ir kt. temomis gali prireikti tam tikrų
techninių žinių, o kitų rūšių tekstams – išmanyti kultūrą ir
tekstų stilių (mokėti rimuoti, perteikti žodžių žaismą).
Šiais laikais žmonės dažniau mokosi užsienio kalbų nei anksčiau.
Vis dėlto vertimo poreikis neišnyko. Priešingai: dėl tokių
reiškinių kaip globalizacija, spartus technologijų vystymasis,
dėl naujų produktų vartotojų vadovų poreikio, gausėjančių
televizijos kanalų reikia išversti dar daugiau.
Mašininis vertimas vertingas dėl to, kad sudaro galimybę
apytikriai sužinoti, apie ką yra tekstas, parašytas jums visai
nesuprantama kalba, bet nesusipratimų greičiausiai neišvengsite.
Tinkamas vertimas atliekamas atsižvelgiant į kontekstą,
struktūrą, gramatikos taisykles, stilių ir galimas dviprasmybes
dėl sinonimų bei žodžių žaismo. Todėl su kalbomis susijusias
technologijas reikėtų laikyti priemonėmis, kurios vertėjams
tarnauja, o ne juos pakeičia. |
|
